žirgis

žir̃gis sm. (2) NdŽ, KŽ; N, L, Rtr 1. Grš žr. žirgiai 1: Atnešk žir̃gį, reiks ištempt kailį Br. 2. žr. žirgiai 3: Bevelkant žagrę, žirgis nulūžo Vv. Žmogus tą žirgį perskyrė pusiau, vieną pusę pasiėmė su savim ir vilko su žagre LTR(Rdm). 3. pagalys: Tie artojai pamatė, kad eina vilkas, o teip iš lengvo, tie žirgiùs in rankas – vyt tą vilką BsPIV179(Brt). Tas tuo atsinešė žirgį, inkalė į žemę BsPIV75(Brt). 4. įrankis iš dviejų kartelių laukams matuoti: Šitas žir̃gis dviejų metrų Dkš. 5. N žr. žirgės 3. 6. žr. 2 žirginys 1: Žir̃giai alksnio apvali kaip žirniai J. Sienas dabino dažais spausti paveikslai ir visokios fotografijos spielčeliuose iš žirgių ir kankorėžių, mikliai susiūtų ir nulakieruotų LzP. Ant alksnių daug žirgių – bus daug žirnių Nmk. 7. N(Rg), [K], LsB295, Rtr žr. žirgelis 2: Žir̃giai laksto – atejęs čėsas miežius sėti NmŽ. Pavasarį y[ra] diena, ka tų žir̃gių kaip lytus yr pradėm Grdm.